2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis

Mano pačios gamintos lėlytės

Paskutinėm dienom daug kalbų apie lėlytes. Su drauge pasitarėm kaip darytume pasisėdėjimus Ukmergės krašto muziejuje. Galvojame ne tik parodėlę padaryti, bet ir šio to pasimokyti viena iš kitos ar kokią konkrečią lėlytę sumeistrauti susibėgus.
Bėgau ir aš pasiknist po savo kompą, nes žinojau, kad kažkada buvau nufotografavusi savo gamintas lėlytes. Radau :) Ten būrelyje susodintos dauguma, bet ne visos, kurias esu gaminusi. Jau ne kartą esu visiems pasakojusi, kad lėlytės ir jų savininkės turi daug bendrų bruožų. Mat kiekvienai dukrytei pagaminau po lėlytę dar besilaukdama ir kaip ir nepažinodama savo vaikiuko. Tas nertas Zebriukas Domiros. Jai dažnai viskas arba juoda ar balta, o viduriuką sunkiai einasi rast. Nykštukas centre mūsų Emutės.  Ji tokia mažutė ir smulkutė, kad niekad jokių grafikų pagal cm ir kg nesiekė :) Na o ta mergytė su švelniai rausvais plaukučiais ir šilkine skarele, tai mažiukės Liucytės. Ji kaip tas šilkas švelni bais meili.
Dar turiu vieną  pagal Valdorfo teorijas siūtą lėlytę ir kelis smagius molinukus. Gaminau kaip druskinukes, bet greit lėlytėmis buvo paverstos.




O čia pati Liucytė su savo lėlyte :)


Dar esu gaminusi savo panoms pirštukines lėlytes pasakai "Pirštinė"



Bei tokį tašiuką-namelį žaidimams su mažutėmis lėlytėmis


Na o pernai išmokau kaip pagaminti iš vilnos pluošto mažutes lėlytes








1 komentaras:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...