2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Sausmedis

Buvau suplanavusi šiemet pasodinti dalį suplanuotų uogakrūmių, bet taip jau gavosi, kad toliau nei Ukmergė nepavyko ištrūkt kai vyko sodininkų mugės, o pas mus miestelyje asortimentas ne itin didžiulis, tai likau šio to negavusi. Jau gal kiek vėlokai, bet šiandien nupirkom du sausmedžių krūmelius. Vienas "nimfa", o kitas "cinicka". Abu kokių 30cm, o mokėjom po 15lt

Ieškausi info kaip juos geriau sodinti, tai "padsidėsiu" ir čia, kad nereiktų vėl googlinti :D

Info iš sodininkyste.lt :

Valgomasis sausmedis. 

Lonicera edulis
Botaninis aprašymas:
1,5-2m aukščio pusrutuliškos formos krūmas. Ūgliai ir šakelės plaukuoti. Lapai pailgai elipsiški ar lancetiški, 3-6cm ilgio, standūs, plaukuoti; pirmoje vasaros pusėje jie būna gelsvai žali, paskui viršutinė pusė pasidaro žalia, o apatinė- melsva. Žiedai išsidėstę po du lapų pažastyse, gelsvai balti. Vainikėlis beveik taisyklingas, plaukuotas. Žydi gegužės-birželio mėnesiais,
vaisiai sunoksta birželio-liepos mėnesiais. Vaisius- sultinga, daugiasėklė, pailga, tamsiai mėlyna, 8-12mm skersmens valgoma uoga. Sėklos elipsiškos, karpuotos, raukšlėtos. Atsparus šalčiams.
Paplitimas:
Kilęs iš Tolimųjų Rytų ir Sibiro. Savaime Lietuvoje neauga. Auginamas parkuose, sodybose. Dažnas. Lietuvoje Lonicera genties yra daugiau kaip 20 rūšių, auginamų kultūriniuose želdynuose.
Auginimas:
Sausmedžiai auga įvairiose dirvose ir net pakenčia nedidelį pavėsį, tačiau dirvoje turi būti pakankamai organinių medžiagų, drėgmės ir kuo mažiau piktžolių. Geresnėmis sąlygomis augdami sausmedžiai anksčiau ir gausiau
dera. Lengvai dauginami sėklomis, kurios jau birželio pabaigoje sėjamos lauke į dėžutes, į lengvą, derlingą žemę. Ant viršaus beriamas plonas smėlio sluoksnis ir uždengiama plėvele. Rudenį augalai būna 2-3cm aukščio. Jie gerai peržiemoja ir pavasarį išpikuojami(inspekte, šiltnamyje). Rudenį sodinami į nuolatinę augimo vietą 70cm eilėmis, 2-2,5cm atstumu vienas nuo kito. Trečiaisiais ketvirtaisiais metais sėjinukai pradeda derėti. Sausmedžius galima dauginti ir žaliais ūgliais, kurie ruošiami žydėjimo metu. Dauginti tinka dirbtinis rūkas: įsišaknija 80-100% ūglių. Pirmųjų metų sodinukai žiemai apipilami sausomis durpėmis. Pavasarį persodinami į jiems numatytą vietą, o kitais metais jau brandina pirmąsias uogas. Krūmai dera iki 20-25 metų, tik kiekvieną rudenį juos reikia patręšti mėšlu, o pradedant
penktaisiais augimo melais krūmus praretinti kas 2-3 metai: vienamečiai ūgliai garantuoja didesnį ir kokybiškesnį derlių. Nuo vieno krūmo surenkama 2-3kg uogų.
* * *
Vaistinė žaliava- valgomųjų sausmedžių vaisiai. Žaliavos ruošimo laikas- birželio mėnuo. Uogos renkamos be vaiskočių, kai tik nunoksta(vėliau jos dažniausiai nubyra) ir įgauna tamsiai mėlyną spalvą, o minkštimas- švelnus ir aromatingas. Šviežios uogos laikomos kambario temperatūroje ne ilgiau kaip 3 dienas. Dauguma jų suvartojama maistui arba perdirbama. Kitos pakuojamos į plastikinius maišelius ir laikomos šaldiklyje arba džiovinamos džiovykloje 40-45°C temperatūroje. Išdžiuvusios uogos laikomos popieriniuose maišeliuose sausoje, apšildomoje patalpoje. Tinka vartoti 1-2 metus. Vaisiuose kaupiasi sacharidai(6,0-13,0%), organinės rūgštys(1,0-5,0%), pektinai (iki 1,6%), raugai(iki 0,5%), flavonoidai(0,4-1,8%); vitaminas C(35,0-100,0 mg%), karotinoidai(iki 0,30mg%), vitaminai B1, B2, makro- ir mikroelementai: kalis, natris, fosforas, geležis, kalcis, magnis, varis, silicis, aliuminis, jodas ir kiti.
Vartojimas medicinoje
Šviežios, šaldytos ir džiovintos uogos vartojamos sergant skorbutu, avitaminozėmis; jos stiprina organizmą, gerina kepenų ir skrandžio veiklą; jomis gydomos kai kurios odos ir akių ligos.
Jos naudojamos sudarant dietas aterosklerozės, hipertoninės, skrandžio ir žarnyno ligų profilaktikai ir gydyti.
Liaudies medicinoje
Vartojamas jaunų šakelių su lapais nuoviras vandenligei gydyti. Kadangi sausmedis veikia antiseptiškai, jo lapų nuoviru skalaujama gerklė sergant angina, o smulkintais lapais barstomos žaizdos.
Nuo avitaminozės
❖ Po 50-70 šviežių uogų suvartoti 3 kartus per dieną po valgio arba tarp patiekalų(pradinėje hipertoninės ligos stadijoje, gydant avitaminozes).
❖ Džiovintų uogų užpilą ruošti termose. 2 šaukštus uogų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, po 3-4val nukošti ir išgerti per 2 kartus kas 3 valandos.
Maistui
Valgomieji sausmedžiai vertinami dėl to, kad jie anksti sunokina uogas- jos valgomos jau birželio pradžioje. Tai pirmosios vasaros uogos, nunokstančios anksčiau už braškes. Iš jų verdami kompotai, kisieliai, džemai, uogienės, gaminamas vynas, spaudžiamos sultys. Džiovintos uogos tinka profilaktinėms arbatoms.
Sausmedžio uogų uogienė
Produktai: 1kg uogų, 800g cukraus, 400ml vandens, gramas citrinos rūgšties.
❖ Uogas sudėti į karštą sirupą. Kai atauš, pavirti 5-7min, palaikyti 6-7val, po to virti, kol išvirs. Uogienė, skoniu panaši į vyšnių uogienę.
Sultys
Produktai: 1kg uogų, 100g cukraus.
❖ Uogas pakaitinti emaliuotame, puode, sutrinti, išspausti sultis, įdėti cukraus, pakaitinti, kol užvirs, supilstyti į butelius ir užkimšti.
Uogos cukruje
❖ Uogas apibarstyti cukrumi(santykis 1:2), sumaišyti, supilstyti į stiklainius, ant viršaus dar užberti cukraus. Stiklainius uždaryti ir laikyti vėsioje vietoje.
Kitos panaudojimo sritys
- Kaip dekoratyvinis ir vaisinis krūmas auginamas želdynuose ir gyvatvorėse. Gerai pakenčia karpymą ir užterštą orą.
- Sausmedžiai – medingi augalai.


Vilniaus universiteto botanikos sodo puslapyje  taip rašo  :

Anksčiau už žemuoges uogomis mus gali pradžiuginti melsvauogis sausmedis - Lietuvoje vis labiau populiarėjantis uogakrūmis, paprastai vadinamas valgomuoju, norint atskirti nuo dekoratyvinių sausmedžių.

Botaninis apibūdinimas. Sausmedis (Lonicera L.) priklauso sausmedinių (Caprifoliaceae Juss.) šeimai, sekcijai Isika Rehd., posekcijui Caeruleae Rehd. Posekcijo apimtis jau daugelį metų yra botanikų tyrinėjimo ir diskusijų objektas. Įvairūs autoriai posekcijo viduje išskiria nuo 1-2 iki 15-17 rūšių. Kadangi artimiausias savaiminis melsvauogių sausmedžių paplitimo centras yra Rusijoje, todėl dėsninga, kad čia atliekama daug tyrimų, gausu publikacijų. Norėdami išvengti painiavos, laikomės Rusijoje paplitusios melsvauogių sausmedžių sistematikos, kurios pagrindas yra A. Pojarkovos aprašytos rūšys.

Melsvauogiai sausmedžiai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rusijoje (Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miškų aikštelėse, upių ir kalnų šlaituose. Geriausiai auga drėgnose, tačiau gerai aeruotose, neutraliose ar kiek rūgštokose dirvose. Tai šviesiamėgis, kryžmadulkis, medingas, vaisinis augalas.

Lietuvoje soduose auginamų augalų išvaizda įvairuoja, nes tai priklauso nuo to, iš kokios melsvauogių sausmedžių rūšies išvesta veislė ar atrinktas sėjinukas. Pateikiame tik apibendrintą krūmelio charakteristiką: aukštis 0,7-2,0 m, stiebų žievė ruda, supleišėjusi, nuo ko ir kilo augalo pavadinimas, lapai 4-10 cm ilgumo. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po 2 lapų pažastyse. Pas mus žydi balandžio - gegužės mėn., žiedus lanko kamanės ir bitės. Vaisius - melsva, gana įvairios formos 1,5-3,0 cm ilgio uoga, skoniu primenanti mėlynes. Prinokusios uogos nukrinta ant žemės. Derlius nedidelis - iki 2 kg. Vitamingos uogos stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą, turi baktericidinių savybių. Po keletą sausmedžio krūmų verta auginti kiekvienoje sodyboje.

Priežiūra. Sausmedžius patogiau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2-3 krūmus 1-1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų pastovų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neutralų dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais-ketvirtais metais. Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai - gerai dera iki 20-25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kartais žiemą pumpurus nulesa paukšteliai, o nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai.

Dauginimas. Galima dauginti įvairiai: sėklomis, atlankomis, žaliais auginiais. Iš šviežių sėklų išimtos sėklos sėjamos birželio mėnesį. Jas reikia tik lengvai užsijoti smėliu ir uždengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sudygsta maždaug po trijų savaičių ir iki rudens užauga iki 3- 4 cm. Žiemoja po sniegu. Galima sėklas sėti ir rudenį, tada jos sudygs tik kitą pavasarį.

Sausmedžiai lengvai dauginasi žaliais 10-15 cm ilgio auginiais. Dirbtinio rūko kameroje įsišaknyja beveik visi auginiai. Reikėtų žinoti dvi plonybes: pirma, ūgliai tinka dauginimui maždaug tuo metu kai pradeda mėlynuoti uogos, t.y. daug anksčiau negu kitų augalų, antra, auginiai nemėgsta persodinimo. Galima kiekvieną auginį sodinti į atskirą mažutį vazonėlį, juos patogu išnešti žiemoti į lauką, o pavasarį vėl įnešti į šiltnamį. Galima auginius sodinti kas 30-40 cm lysvėje, kol įsišaknys pridengti (padaryti kažką panašaus į mini šiltnamį, kur palaikoma didelė drėgmė), žiemą nudengti, o pavasarį vėl padaryti mini šiltnamuką). Jeigu auginius sukišime tankiai vienas prie kito, o kitų metų pavasarį persodinsime, tai jie kurį laiką neaugs.

Selekcija Rusijoje ir paplitimas Lietuvoje. Į Lietuvą valgomieji sausmedžiai pateko iš Rusijos. Ten jau kelis dešimtmečius vykdoma selekcija, išvesta virš 100 veislių. Pagrindiniai selekcijos centrai yra Sankt-Peterburge, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose. Selekcininkų pastangos nukreiptos uogų skoniui pagerinti, nes kai kurių rūšių uogos kartokos, o taip pat sunokusių uogų byrėjimui sumažinti. Taigi neseniai išvestų veislių uogos stambios, saldžios, nebyra. Šiais kriterijais ir turėtų vadovautis kiekvienas, norintis savo sode užsiveisti sausmedžių. Dar reikėtų žinoti, kad yra įvairaus ankstyvumo sausmedžių, skirtumas tarp ankstyvųjų ir vėlyvųjų yra apie mėnesį.

Lietuvoje auginami įvairios kilmės valgomieji sausmedžiai. Veislių, atrinktų sėjinukų turi mokslo įstaigos, privatūs medelynai, sodininkai megėjai. Pasitaiko ir labai gerų, ir menkaverčių augalų. Nenorint nusivilti, geriausia pačiam imti ūglius nuo atrinkto, patikusio krūmo ir pasidauginti žaliais auginiais. Sėklomis dauginami augalai dažnai skiriasi nuo motininio augalo. Vilniaus universiteto Botanikos sode melsvauogiai sausmedžiai auga trijose kolekcijose, iš viso 9 rūšys, 26 veislės ir 37 selekciniai numeriai. Čia vykdoma krūmelių su gero skonio, stambiomis ir nebyrančiomis uogomis atranka. 1-2 metų krūmelių galima įsigyti Vilniaus universiteto Botanikos sodo prekyvietėje. dr. Silva Žilinskaitė, VU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja

Radau šiek tiek info Rojaus sodai forume 
Rusiškai kiek daugiau parašyta:
http://www.luzhok.ru/encyclop/garden/treesbrush/art489.html

čia gan gausiai išvardintos veislės http://www.greeninfo.ru/fruits/lonicera.html/Article/_/aID/5486



Apie mano nusipirktas veisles štai ką radau tam puslapyje:

Sinička - vaisiai (0,8g) ovališkai igi, rūgščiai saldūs vaisiai. Derlingumas didelis (5-7kg nuo krūmo), byra mažai.

Nimfa - vaisiai dideli (1,2g), saldūs, byra mažai. Derlingumas nedidelis (1,3kg nuo krūmo)

 

Kadangi mūsų nusipirktos veislės vos vėlyvesnės, tai dar galima būtų vieną kokį ankstyvesnį paimt, tarkim:
Берель, Голубое веретено, Волшебница, Длинноплодная, Золушка, Морена, Синеглазка, Синяя птица, Томичка -visos jos duotų vaisius pirmoje birželio pusėje


O iš jų uogas gausiau veda : Голубое веретено, Длинноплодная, Берель, Волшебница, Морена, Огненный опал, Синяя птица, Томичка


Uogos nebyra nuo šių:  Берель, Длинноплодная, Синяя птица


Saldžiai rūgščios uogos: Берель, Голубое веретено, Морена, Синеглазка, Томичка, Огненный опал, Черничка, Синильга, Нимфа, Фиалка, Челябинка


Saldžios uogos:  Волшебница, Длинноплодная, Золушка, Синяя птица, Лазурит, Бажовская, Волхова, Лебёдушка, Изюминка, Ленита, Фианит




2 komentarai:

  1. Puikus straipsnis, daugiau apie sausmedzius rasite cia:
    https://zinaukaip.lt/namai/sodas/kaip-sodinti-ir-auginti-sausmedzius/

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...