2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

Velta skrybėlaitė krikštynoms




Pernai beveik tokiu metu krikštijome mūsų Liucytę :)
Turbūt dar nerodžiau čia, bet pagaminau jai veltą skrybėlaitę šventei. Mano manymu, gavosi visai nebloga nors, iš tiesų, tiesiog vyniojausi iš padėties :D Krykštynas darėme gal po dviejų savaičių nuo sugalvojimo. Suknelę turėjau, skraistelę nunėriau šakute. Mat labai norėjau išbandyti tą įrankį, o ir greitį  atrodė pakankamai nebogą galima išvystyti :D Panos tas savaites vis sirguliavo, o dar reikėjo kepurytės kokios. Pasibastyti po pardes buvo praktiškai be šansų, tai sumislijau, kad jei man atveš į namus vilnos, tai imsiuos velt. Iš wool.lt nusipirkau natūraliai baltos australijos merinosų sluoksnos bei vilnos garbanėlių. Žodžiu, kepeliušui apie 11lt suėjo :)

O paskui jau gaminau taip kaip visad veldama. Pasimatavau galvytę. Nusipiešiau ant lapo varpelio formą ir galvos matmenis į viršų ir į plotį padidinau trečdaliu. Išsikirpau formą iš "burbuliuotos" plėvelės ir ėmiausi dėliot vilną po pluoštelį. Tik tąkart baisiai susimoviau, nes ėmaiu ir paklausiau "specialistės" patarimo iš kažkopkio žurnalo. Ten buvo liepta vienoj pusėj sudėliot vilną su atsikišusia vilna užlenkimui, o kitoj pusėj be pluoštelių užvertimui. Pagalvojau, kad gal aš kai savamokslė tikrai blogai darydavau ir dėdavau abiejose pusėse su užlenkimais, tad paklausiau. Paskui keikiausi, kad paklausiau. Mat pradėjus velt, man išsižiojo šonai. Tuo metu papykau, bet paskui džiaugiausi. Jei viskas būtų ėję kaip priklauso greičiausiai kepuriukas būtų buvęs tieiog lygus, tvarkingas. Na o kai pasidarė skylės, tai sugalvojau suraukt didžiausios skylės vietoje ir paskui susiūt. Tas skyles ir susiuvimus paskui apdėjau garbanėlėmis ir čiut pabaksnojau adata. Dar prisiuvau šniūrelius nunertus ir gumutę, kad tvirčiau ant galvytės laikytųsi. 
Kaip aš nėriau skraistelę pasakojau pernai pas save bloge


Na o čia pas krikšto tetukus bažnyčioj :)



2 komentarai:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...