2013 m. gegužės 26 d., sekmadienis

Sodo užrašai. Šilauogės.

Pasodinome šiemet du krūmelius šilauogių. Vienas "Sunrise" iš vietinio medelyno "Puošmedis", o kitas "Patriot" iš parduotuvės "Bauhof".

Vilniaus botanikos sode radau tokios info : 

Sodinimas
Sodinimui geriausia kasti 1,0x1,0 m dydžio ir apie 0,6 m gylio duobes, pilti į jas mišinį  iš aukštapelkinių durpių, spygliuočių pjuvenų (papuvusių) ir rupaus smėlio (ne šarminio) be molio dalelių santykiu 4:1:1. Pilti mišinį į duobę geriausia dalimis, kiekvieną kartą suslegiant substratą, paskui gerai sulieti vandeniu, kad durpė pilnai įmirktų. Sodinti krūmus vieną nuo kito 1,5 – 2,0 m atstumu, paviršių užmulčiuoti 5-10 cm sluoksniu spygliuočių pjuvenomis (papuvusiomis) arba medžio žievėmis.  Mulčiavimas būtinas ir labai svarbus augalo gerovei – palaiko drėgmę, pastovią dirvos temperatūrą, apsaugo šaknis nuo iššalimo, nuo piktžolių, nuo išdžiūvimo. Mulčas substratą padaro purų ir pralaidų orui, jis išlieka geros struktūros. Mulčiuotos dirvos temperatūra aukštesnė žiemą ir žemesnė vasarą. Galima sodinti ir tiesiog į aukštapelkines durpes, bet pjuvenos bei smėlis daro substratą puresniu, labiau laidžiu orui, o šilauogėms tai būtina.Plantacijų sodinimui kasami grioviai, užpilami tinkamu substratu, įrengiama lašelinė paviršinė laistymo sistema, kai vamzdžiai klojami paviršiuje ir prie kiekvieno krūmo padaroma laistymo anga. Reikia dar ir laistymo iš viršaus uogakrūmių apsaugai nuo pavasarinių šalnų. Sodinama kas 1-1,5 m, paliekant 2-3 m tarpueilius.

Priežiūros darbai
•    Ravėjimas. Piktžolių mažiau augs, jei kasmet  krūmą mulčiuosime. Jei piktžolės visdėlto auga, geriau ravėti plotą po krūmu rankomis, nes šaknys paviršinės ir naudodami įrankius galime jas pažeisti.

•    Tręšimas. Metus po pasodinimo augalo netręšti. Vėliau kasmet pavasarį tręšiama amonio sulfatu, geriausia įterpiant jį per kelis kartus, bet ne vėliau kaip po žydėjimo – 35g mažesniam, 55g dideliam krūmui (tai visas kiekis), rudenį, nurinkus derlių – kalio sulfatu -10-20 g ir superfosfatu – 20-50 g krūmui.
•    Genėjimas. Šilauoges būtina nuolatos genėti, nes genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių, pagerina mikroklimatą krūmo viduje. Genėti geriausia anksti pavasarį prieš pumpurų brinkimą, saulėtu sausu oru, didesnes žaizdas patepant sodo tepalu ar kita dezinfekuojančia priemone. Gerai būtų po genėjimo nupurkšti krūmus fungicidais, jei yra tinkama fungicidų veikimui oro temperatūra, nenumatomi krituliai. Nugenėtos šilauogės žydi truputį vėliau, sustambėja uogos, tų metų derlius sumažėja, bet sekančiais metais žymiai išauga. Genima paliekant krūme 6-8 skirtingo amžiaus stiebus. Šilauogių veislės skiriasi krūmo augimo pobūdžiu, naujų stiebų priaugimo intensyvumu, todėl veisles rekomenduojama suskirstyti į grupes, pagal kurias reguliuojamas genėjimas (R.Antanaitienė ir kt., 2009 m.):
1 grupė – į plotį besiplečiančios veislės (`Patriot`, `Weymouth`, `Coville`, `Berkeley` ir kt.) – genima išorinė krūmo dalis;
2 grupė – daugiausia statmenus stiebus formuojančios veislės (`Bluecrop`, `Blueray`, `Collins`, `Darrow`,`Jersey` irk t.) – šių veislių krūmai linkę sutankėti, todėl daugiausia išgenimi krūmo viduje išaugę stiebai;
3 grupė – stipraus augumo veislės (`Earlyblue`, `Herbert` ir kt.) – jos gerai dera, kai išgenimi senesni stiebai, paliekant jaunus ūglius;
4 grupė – silpno augumo veislės (`Bluetta` ir kt.) – šioms veislėms būdinga formuoti daug trumpų silpnų ūglių, todėl sumažėja krūmo produktyvumas. Genint tokias veisles, šalinami ploni ir trumpi (plonesni nei 3 mm diametro ir trumpesni nei 15 cm) ūgliai.
•    Kova su ligomis ir kenkėjais.
Saugantis ligų pirmiausia reikia atrinkti sveikus sodinukus. Jie turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius su sveikomis viršūnėlėmis, lapai ir stiebai turėtų būti be dėmių. Didžiausius nuostolius šilauogynams padaro grybinės ligos, kurios pažeidžia įvairias augalo dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, žiedus ir uogas. Pavojingiausių ligų sukėlėjų grybiena formuojasi gilesniuose audiniuose. Labiausiai paplitusios ligos – stiebų deguliai (sukėlėjas Fusicoccum putrefacens Shear), vėžys (sukėlėjas Phomopsis vaccinii Shear), kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers.), filostikozė (sukėlėjas Phyllosticta vacinii), moniliozė (Monilia vacinii) ir kt.  
Stiebų deguliai                               Vidurvasaryje dėl stiebų degulių  nudžiūvusi šaka     
Kovojama su grybinėmis ligomis, naudojant įvairius fungicidus, su kenkėjais – insekticidus, tačiau tinkamu laiku ir tirpalai turėtų būti mažų (0,1 – 0,2 %) koncentracijų, nes juk patys uogas valgysime ir vaišinsime draugus.


Ankstyvoji aukštaūgė veislė `Patriot`
Literatūros duomenys
Veislė sukurta JAV 1954 m., kryžminant `Earlyblue` x US – 3 ( `Dixi` x Michigan LB – 1), auginama nuo 1976 m. Krūmai vidutinio augumo, 1,2-1,8 m aukščio, nuo gausaus derliaus išlinksta šakos.  Lapai vidutinio dydžio, ovalūs. Išsiskleidę žiedai - balti, pumpurai – rausvi.  Uogos  labai stambios, ropiškos, mėlynos su didele vaškine apnaša, gero saldžiarūgščio skonio, žalsvu minkštimu, atsparios laikymui ir transportavimui. Uogų kekės didelės, gana tankios.  Veislė derlinga, atspari žiemą.  Neigiamos savybės – uogos derėjimo pabaigoje susmulkėja, veislė neatspari pavasarinėms šalnoms.
Uogos sunoksta liepos mėn. pradžioje arba viduryje, priskinama 4-9 (kitų autorių duomenimis 6-8, dar kitų  - 2-3)  kg nuo krūmo.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai
Veislė mūsų sodo kolekcijoje pasodinta 2001 m., gauta iš VDU Kauno botanikos sodo. Krūmas neaukštas, po genėjimo greitai priaugina daug naujų stiebų, todėl greitai sutankėja ir kasmet reikia retinti. Krūmo aukštis siekia 1,3 m. Šakos nėra tvirtos ir nuo didelio uogų svorio dažnai išlinksta, todėl geriau jas paremti kokia atrama.
Žydi gegužės 19-24 d., pirmos uogos prinoksta liepos 10-28 d., daugiausia uogų nuskinama liepos 20 - rugpjūčio14 d. Paskutinės uogos skinamos– rugpjūčio 21- rugsėjo 8 d., derėjimo trukmė gana ilga –6-7 savaitės.
Uogų stambios, gero skonio, daugiau salstelėjusios, 1,75-2,02 cm skersmens ir 1,20-1,36 cm aukščio, vidutinė uogos masė –apie 2,4 g. Vidutinis derlius  4,46±1,10 kg nuo krūmo. Kaip matyti lentelėje, nei stiprus genėjimas, nei nederlingi metai, veiksniai, kurie kitų veislių labai sumažino derlių, šios veislės krūmą nelabai tepaveikė.
 
Metai *
2005
2006
2007
2008
2009 (po žymaus išgenėjimo)
2011 (nederlingi metai)
Vidutinė 100 uogų masė (g)
Derlius nuo krūmo (kg)
0,47
5,47
2,37
7,65
6,65
4,12
240,45±9,27
 

Šią veislę tikrai verta auginti dėl ankstyvumo, gero derliaus, stambių gero skonio uogų.

Daugiau rusiškai

1 komentaras:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...