Sodo užrašai. Medlieva

Planuoju pasodinti keletą medlievų. Žadu sodinukų pasikasti pas tėvus Pagėgiuose. Jų ten pilnos pamiškės.


Šiek tiek informacijos radau "Vakarų ekspreso" puslapyje :

Medlievos Lietuvoje nuo seno auginamos soduose, parkuose, sodybose, o respublikos rytinėje ir ypač vakarinėje dalyje yra sulaukėjusių, augančių miškuose. Vietomis jos sudaro nemažus sąžalynus. 

Medlieva mėgstama daugelio sodininkų, nes žiemą ištverminga, nereikli, atspari ligoms ir kenkėjams. Kasmet gausiai dera, uogos saldžios. 

Tai erškėtinių šeimos nedideli medžiai arba daugiastiebiai krūmai iki 4-6 m aukščio. Žiedai balti, kartais rausvi. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai - serbentų uogos dydžio pavidalo obolėliai, melsvai rausvi, kartais beveik juodi, miltuoti sėklavaisiai, saldūs, sultingi, kiek aitroki. Minkštimas rusvas. Prinoksta liepą-rugpjūtį. Tačiau ne visi vienu laiku. Vaisiai pradeda nokti nuo kekės pagrindo, todėl renkami 3-4 kartus. 

Vaisiai valgomi švieži, džiovinti arba perdirbti. Iš jų gaminamos sultys, drebučiai, džemas, pastilės, kompotas, uogienės, vynas. Į juos tinka pridėti rūgščių obuolių, raudonųjų serbentų arba rūgščių kitų vaisių sulčių.

Šviežias uogas galima išlaikyti 2-3 dienas, o šaldytuve 0 laipsn. C temperatūroje - kur kas ilgiau. Iš ką tik nuskintų uogų sultys beveik neišsispaudžia, bet jas palaikius 7-10 dienų, galima išspausti iki 70 proc. sulčių.

Yra duomenų apie kanadines medlievas, kurios auga mūsų respublikoje kaip dekoratyvinis krūmas, kartais vartojamas kaip poskiepis kriaušėms. 

Medlievos gražiai žydi, rudenį jos labai būna dekoratyvios, tinka gyvatvorėms (pakenčia karpymą) ir pavieniams želdiniams. Tinka eroduojantiems šlaitams apsodinti. Augalo mediena gana tvirta, naudojama įvairiems smulkiems dirbiniams gaminti. Tai šviesamėgiai, medingi augalai. 

Medlieva dauginama sėklomis ir šakninėmis atžalomis, atlankomis, žaliaisiais auginiais. Dauginant sėklomis, patartina jas sėti rudenį, kad sėklos natūraliai bringtų. 

Medlieva gyvena 50-70 metų, didžiausias derlius subrandinamas aštuntais augimo metais. 

Kad neišlūžtų stiebai, krūmas apjuosiamas lankais. Derantiems krūmams pašalinamos silpnos ir pažeistos šakos, nereikalingos šaknų atžalos. 

Vaisių nenurinkus rugpjūtį, jie nenukrenta iki spalio. Nuo vieno krūmo surenkama iki 14 kg vaisių. 

Medlieva - gana ištvermingas poskiepis žemaūgėms kriaušėms ir obelims. 

Vienas iš svarbiausių trūkumų - kad vaisiai kekėje sunoksta ne vienu metu. Kitas trūkumas - juo nulesa paukščiai. Lietuvoje kaip dekoratyviniai arba vaisiniai augalai auginamos šios rūšys: paprastoji, kanadinė, varpinė ir alksnialapė medlievos. Jos nedaug skiriasi stiebų aukščiu ar kitokiu vaisių atspalviu, jų skoniu ir pan. 

Vaistinės medlievos savybės

Medlieva turi ir gydomųjų savybių, padeda sergant kai kuriomis kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligomis. Uogos vartojamos kaip sutraukiantis vaistas, o jų nuoviras - sergant stomatitu ar angina burnai skalauti. Uogose yra beta sitasterino, turinčio antisklerotinių savybių. Nustatyta, kad kanadinės medlievos žiedų trauktinė ir antpilas tonizuoja širdį ir mažina arterinį kraujospūdį.

Vaisiuose yra askorbinės rūgšties, antocianų, katechinų, rauginių ir dažančiųjų medžiagų, pektinų, vitamino B2, vitamino P, organinių rūgščių (daugiausia obuolių). 

Medlievos vaisių uogienė

1 kg medlievos vaisių. 400-500 g cukraus, 1 stiklinė vandens, 1 g citrinos rūgšties.

Vaisiai perrenkami, pašalinami vaiskočiai, nuplaunami. Leidžiame vandeniui nuvarvėti ir supilame į karštą cukraus sirupą. Masę užvirti ir ant silpnos ugnies pavirti 5-7 minutes, paskui nukelti nuo ugnies ir leisti pastovėti 8 valandas. Pastovėjusią uogienę baigti virti. Baigiant virti, įberiame truputį citrinos rūgšties. Išvirusi uogienė atvėsinama ir supilama į stiklainius. 

Medlievos vaisų kompotas

1 kg medlievos vaisių, 300-350 g cukraus, 1 l vandens.

Perrinktus ir šaltu vandeniu nuplautus medlievos vaisius (neprinokusius - 2-3 min. blanširuoti 95-100 laipsn. C vandenyje) dėti į paruoštus stiklainius, užpilti karštu cukraus sirupu ir pasterizuoti 85 laipsn. C temperatūroje: pusės litro stiklainius - 10, litro - 15 min. arba atitinkamai sterilizuoti 3 ir 5 minutes verdančiame vandenyje. 

Medlievos vaisių sultys

Prinokusius medlievos vaisius išdėlioti ant popieriaus arba faneros 2-3 cm sluoksniu ir palaikyti 5-8 dienas kambario temperatūroje, tamsoje. Iš palaikytų vaisių lengviau išsispaus sultys, jos bus saldesnės bei aromatingesnės. Medlievos vaisiai nuplaunami, sumaigomi mediniu grūstuvu arba susmulkinami mikseriu, išspaudžiamos sultys. Jos pakaitinamos iki 85 laipsn. C temperatūros, supilamos į karštus sterilius butelius arba pasterizuojamai ir užkemšami.

Parengta pagal "Sodo kraitę"

Sodo užrašai. Šilauogės.

Pasodinome šiemet du krūmelius šilauogių. Vienas "Sunrise" iš vietinio medelyno "Puošmedis", o kitas "Patriot" iš parduotuvės "Bauhof".

Vilniaus botanikos sode radau tokios info : 

Sodinimas
Sodinimui geriausia kasti 1,0x1,0 m dydžio ir apie 0,6 m gylio duobes, pilti į jas mišinį  iš aukštapelkinių durpių, spygliuočių pjuvenų (papuvusių) ir rupaus smėlio (ne šarminio) be molio dalelių santykiu 4:1:1. Pilti mišinį į duobę geriausia dalimis, kiekvieną kartą suslegiant substratą, paskui gerai sulieti vandeniu, kad durpė pilnai įmirktų. Sodinti krūmus vieną nuo kito 1,5 – 2,0 m atstumu, paviršių užmulčiuoti 5-10 cm sluoksniu spygliuočių pjuvenomis (papuvusiomis) arba medžio žievėmis.  Mulčiavimas būtinas ir labai svarbus augalo gerovei – palaiko drėgmę, pastovią dirvos temperatūrą, apsaugo šaknis nuo iššalimo, nuo piktžolių, nuo išdžiūvimo. Mulčas substratą padaro purų ir pralaidų orui, jis išlieka geros struktūros. Mulčiuotos dirvos temperatūra aukštesnė žiemą ir žemesnė vasarą. Galima sodinti ir tiesiog į aukštapelkines durpes, bet pjuvenos bei smėlis daro substratą puresniu, labiau laidžiu orui, o šilauogėms tai būtina.Plantacijų sodinimui kasami grioviai, užpilami tinkamu substratu, įrengiama lašelinė paviršinė laistymo sistema, kai vamzdžiai klojami paviršiuje ir prie kiekvieno krūmo padaroma laistymo anga. Reikia dar ir laistymo iš viršaus uogakrūmių apsaugai nuo pavasarinių šalnų. Sodinama kas 1-1,5 m, paliekant 2-3 m tarpueilius.

Priežiūros darbai
•    Ravėjimas. Piktžolių mažiau augs, jei kasmet  krūmą mulčiuosime. Jei piktžolės visdėlto auga, geriau ravėti plotą po krūmu rankomis, nes šaknys paviršinės ir naudodami įrankius galime jas pažeisti.

•    Tręšimas. Metus po pasodinimo augalo netręšti. Vėliau kasmet pavasarį tręšiama amonio sulfatu, geriausia įterpiant jį per kelis kartus, bet ne vėliau kaip po žydėjimo – 35g mažesniam, 55g dideliam krūmui (tai visas kiekis), rudenį, nurinkus derlių – kalio sulfatu -10-20 g ir superfosfatu – 20-50 g krūmui.
•    Genėjimas. Šilauoges būtina nuolatos genėti, nes genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių, pagerina mikroklimatą krūmo viduje. Genėti geriausia anksti pavasarį prieš pumpurų brinkimą, saulėtu sausu oru, didesnes žaizdas patepant sodo tepalu ar kita dezinfekuojančia priemone. Gerai būtų po genėjimo nupurkšti krūmus fungicidais, jei yra tinkama fungicidų veikimui oro temperatūra, nenumatomi krituliai. Nugenėtos šilauogės žydi truputį vėliau, sustambėja uogos, tų metų derlius sumažėja, bet sekančiais metais žymiai išauga. Genima paliekant krūme 6-8 skirtingo amžiaus stiebus. Šilauogių veislės skiriasi krūmo augimo pobūdžiu, naujų stiebų priaugimo intensyvumu, todėl veisles rekomenduojama suskirstyti į grupes, pagal kurias reguliuojamas genėjimas (R.Antanaitienė ir kt., 2009 m.):
1 grupė – į plotį besiplečiančios veislės (`Patriot`, `Weymouth`, `Coville`, `Berkeley` ir kt.) – genima išorinė krūmo dalis;
2 grupė – daugiausia statmenus stiebus formuojančios veislės (`Bluecrop`, `Blueray`, `Collins`, `Darrow`,`Jersey` irk t.) – šių veislių krūmai linkę sutankėti, todėl daugiausia išgenimi krūmo viduje išaugę stiebai;
3 grupė – stipraus augumo veislės (`Earlyblue`, `Herbert` ir kt.) – jos gerai dera, kai išgenimi senesni stiebai, paliekant jaunus ūglius;
4 grupė – silpno augumo veislės (`Bluetta` ir kt.) – šioms veislėms būdinga formuoti daug trumpų silpnų ūglių, todėl sumažėja krūmo produktyvumas. Genint tokias veisles, šalinami ploni ir trumpi (plonesni nei 3 mm diametro ir trumpesni nei 15 cm) ūgliai.
•    Kova su ligomis ir kenkėjais.
Saugantis ligų pirmiausia reikia atrinkti sveikus sodinukus. Jie turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius su sveikomis viršūnėlėmis, lapai ir stiebai turėtų būti be dėmių. Didžiausius nuostolius šilauogynams padaro grybinės ligos, kurios pažeidžia įvairias augalo dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, žiedus ir uogas. Pavojingiausių ligų sukėlėjų grybiena formuojasi gilesniuose audiniuose. Labiausiai paplitusios ligos – stiebų deguliai (sukėlėjas Fusicoccum putrefacens Shear), vėžys (sukėlėjas Phomopsis vaccinii Shear), kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers.), filostikozė (sukėlėjas Phyllosticta vacinii), moniliozė (Monilia vacinii) ir kt.  

Stiebų deguliai                               Vidurvasaryje dėl stiebų degulių  nudžiūvusi šaka     

Kovojama su grybinėmis ligomis, naudojant įvairius fungicidus, su kenkėjais – insekticidus, tačiau tinkamu laiku ir tirpalai turėtų būti mažų (0,1 – 0,2 %) koncentracijų, nes juk patys uogas valgysime ir vaišinsime draugus.


Ankstyvoji aukštaūgė veislė `Patriot`

Literatūros duomenys
Veislė sukurta JAV 1954 m., kryžminant `Earlyblue` x US – 3 ( `Dixi` x Michigan LB – 1), auginama nuo 1976 m. Krūmai vidutinio augumo, 1,2-1,8 m aukščio, nuo gausaus derliaus išlinksta šakos.  Lapai vidutinio dydžio, ovalūs. Išsiskleidę žiedai - balti, pumpurai – rausvi.  Uogos  labai stambios, ropiškos, mėlynos su didele vaškine apnaša, gero saldžiarūgščio skonio, žalsvu minkštimu, atsparios laikymui ir transportavimui. Uogų kekės didelės, gana tankios.  Veislė derlinga, atspari žiemą.  Neigiamos savybės – uogos derėjimo pabaigoje susmulkėja, veislė neatspari pavasarinėms šalnoms.
Uogos sunoksta liepos mėn. pradžioje arba viduryje, priskinama 4-9 (kitų autorių duomenimis 6-8, dar kitų  - 2-3)  kg nuo krūmo.
Praktiniai stebėjimai ir tyrimai
Veislė mūsų sodo kolekcijoje pasodinta 2001 m., gauta iš VDU Kauno botanikos sodo. Krūmas neaukštas, po genėjimo greitai priaugina daug naujų stiebų, todėl greitai sutankėja ir kasmet reikia retinti. Krūmo aukštis siekia 1,3 m. Šakos nėra tvirtos ir nuo didelio uogų svorio dažnai išlinksta, todėl geriau jas paremti kokia atrama.

Žydi gegužės 19-24 d., pirmos uogos prinoksta liepos 10-28 d., daugiausia uogų nuskinama liepos 20 - rugpjūčio14 d. Paskutinės uogos skinamos– rugpjūčio 21- rugsėjo 8 d., derėjimo trukmė gana ilga –6-7 savaitės.
Uogų stambios, gero skonio, daugiau salstelėjusios, 1,75-2,02 cm skersmens ir 1,20-1,36 cm aukščio, vidutinė uogos masė –apie 2,4 g. Vidutinis derlius  4,46±1,10 kg nuo krūmo. Kaip matyti lentelėje, nei stiprus genėjimas, nei nederlingi metai, veiksniai, kurie kitų veislių labai sumažino derlių, šios veislės krūmą nelabai tepaveikė.
 

Metai *	2005	2006	2007	2008	2009 (po žymaus išgenėjimo)	2011 (nederlingi metai)	Vidutinė 100 uogų masė (g)
Derlius nuo krūmo (kg)	0,47	5,47	2,37	7,65	6,65	4,12	240,45±9,27

Šią veislę tikrai verta auginti dėl ankstyvumo, gero derliaus, stambių gero skonio uogų.

Daugiau rusiškai

http://www.greeninfo.ru/fruits/vaccinium.html

http://www.pitomnic-chehov.ru/gl.htm

Sausmedis

Buvau suplanavusi šiemet pasodinti dalį suplanuotų uogakrūmių, bet taip jau gavosi, kad toliau nei Ukmergė nepavyko ištrūkt kai vyko sodininkų mugės, o pas mus miestelyje asortimentas ne itin didžiulis, tai likau šio to negavusi. Jau gal kiek vėlokai, bet šiandien nupirkom du sausmedžių krūmelius. Vienas "nimfa", o kitas "cinicka". Abu kokių 30cm, o mokėjom po 15lt

Ieškausi info kaip juos geriau sodinti, tai "padsidėsiu" ir čia, kad nereiktų vėl googlinti :D

Info iš sodininkyste.lt :

Valgomasis sausmedis. 

Lonicera edulis

Botaninis aprašymas:
1,5-2m aukščio pusrutuliškos formos krūmas. Ūgliai ir šakelės plaukuoti. Lapai pailgai elipsiški ar lancetiški, 3-6cm ilgio, standūs, plaukuoti; pirmoje vasaros pusėje jie būna gelsvai žali, paskui viršutinė pusė pasidaro žalia, o apatinė- melsva. Žiedai išsidėstę po du lapų pažastyse, gelsvai balti. Vainikėlis beveik taisyklingas, plaukuotas. Žydi gegužės-birželio mėnesiais,
vaisiai sunoksta birželio-liepos mėnesiais. Vaisius- sultinga, daugiasėklė, pailga, tamsiai mėlyna, 8-12mm skersmens valgoma uoga. Sėklos elipsiškos, karpuotos, raukšlėtos. Atsparus šalčiams.

Paplitimas:
Kilęs iš Tolimųjų Rytų ir Sibiro. Savaime Lietuvoje neauga. Auginamas parkuose, sodybose. Dažnas. Lietuvoje Lonicera genties yra daugiau kaip 20 rūšių, auginamų kultūriniuose želdynuose.

Auginimas:
Sausmedžiai auga įvairiose dirvose ir net pakenčia nedidelį pavėsį, tačiau dirvoje turi būti pakankamai organinių medžiagų, drėgmės ir kuo mažiau piktžolių. Geresnėmis sąlygomis augdami sausmedžiai anksčiau ir gausiau
dera. Lengvai dauginami sėklomis, kurios jau birželio pabaigoje sėjamos lauke į dėžutes, į lengvą, derlingą žemę. Ant viršaus beriamas plonas smėlio sluoksnis ir uždengiama plėvele. Rudenį augalai būna 2-3cm aukščio. Jie gerai peržiemoja ir pavasarį išpikuojami(inspekte, šiltnamyje). Rudenį sodinami į nuolatinę augimo vietą 70cm eilėmis, 2-2,5cm atstumu vienas nuo kito. Trečiaisiais ketvirtaisiais metais sėjinukai pradeda derėti. Sausmedžius galima dauginti ir žaliais ūgliais, kurie ruošiami žydėjimo metu. Dauginti tinka dirbtinis rūkas: įsišaknija 80-100% ūglių. Pirmųjų metų sodinukai žiemai apipilami sausomis durpėmis. Pavasarį persodinami į jiems numatytą vietą, o kitais metais jau brandina pirmąsias uogas. Krūmai dera iki 20-25 metų, tik kiekvieną rudenį juos reikia patręšti mėšlu, o pradedant
penktaisiais augimo melais krūmus praretinti kas 2-3 metai: vienamečiai ūgliai garantuoja didesnį ir kokybiškesnį derlių. Nuo vieno krūmo surenkama 2-3kg uogų.
* * *
Vaistinė žaliava- valgomųjų sausmedžių vaisiai. Žaliavos ruošimo laikas- birželio mėnuo. Uogos renkamos be vaiskočių, kai tik nunoksta(vėliau jos dažniausiai nubyra) ir įgauna tamsiai mėlyną spalvą, o minkštimas- švelnus ir aromatingas. Šviežios uogos laikomos kambario temperatūroje ne ilgiau kaip 3 dienas. Dauguma jų suvartojama maistui arba perdirbama. Kitos pakuojamos į plastikinius maišelius ir laikomos šaldiklyje arba džiovinamos džiovykloje 40-45°C temperatūroje. Išdžiuvusios uogos laikomos popieriniuose maišeliuose sausoje, apšildomoje patalpoje. Tinka vartoti 1-2 metus. Vaisiuose kaupiasi sacharidai(6,0-13,0%), organinės rūgštys(1,0-5,0%), pektinai (iki 1,6%), raugai(iki 0,5%), flavonoidai(0,4-1,8%); vitaminas C(35,0-100,0 mg%), karotinoidai(iki 0,30mg%), vitaminai B1, B2, makro- ir mikroelementai: kalis, natris, fosforas, geležis, kalcis, magnis, varis, silicis, aliuminis, jodas ir kiti.

Vartojimas medicinoje
Šviežios, šaldytos ir džiovintos uogos vartojamos sergant skorbutu, avitaminozėmis; jos stiprina organizmą, gerina kepenų ir skrandžio veiklą; jomis gydomos kai kurios odos ir akių ligos.

Jos naudojamos sudarant dietas aterosklerozės, hipertoninės, skrandžio ir žarnyno ligų profilaktikai ir gydyti.

Liaudies medicinoje
Vartojamas jaunų šakelių su lapais nuoviras vandenligei gydyti. Kadangi sausmedis veikia antiseptiškai, jo lapų nuoviru skalaujama gerklė sergant angina, o smulkintais lapais barstomos žaizdos.

Nuo avitaminozės
❖ Po 50-70 šviežių uogų suvartoti 3 kartus per dieną po valgio arba tarp patiekalų(pradinėje hipertoninės ligos stadijoje, gydant avitaminozes).
❖ Džiovintų uogų užpilą ruošti termose. 2 šaukštus uogų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, po 3-4val nukošti ir išgerti per 2 kartus kas 3 valandos.

Maistui
Valgomieji sausmedžiai vertinami dėl to, kad jie anksti sunokina uogas- jos valgomos jau birželio pradžioje. Tai pirmosios vasaros uogos, nunokstančios anksčiau už braškes. Iš jų verdami kompotai, kisieliai, džemai, uogienės, gaminamas vynas, spaudžiamos sultys. Džiovintos uogos tinka profilaktinėms arbatoms.

Sausmedžio uogų uogienė
Produktai: 1kg uogų, 800g cukraus, 400ml vandens, gramas citrinos rūgšties.
❖ Uogas sudėti į karštą sirupą. Kai atauš, pavirti 5-7min, palaikyti 6-7val, po to virti, kol išvirs. Uogienė, skoniu panaši į vyšnių uogienę.

Sultys
Produktai: 1kg uogų, 100g cukraus.
❖ Uogas pakaitinti emaliuotame, puode, sutrinti, išspausti sultis, įdėti cukraus, pakaitinti, kol užvirs, supilstyti į butelius ir užkimšti.

Uogos cukruje
❖ Uogas apibarstyti cukrumi(santykis 1:2), sumaišyti, supilstyti į stiklainius, ant viršaus dar užberti cukraus. Stiklainius uždaryti ir laikyti vėsioje vietoje.

Kitos panaudojimo sritys
- Kaip dekoratyvinis ir vaisinis krūmas auginamas želdynuose ir gyvatvorėse. Gerai pakenčia karpymą ir užterštą orą.
- Sausmedžiai – medingi augalai.

Vilniaus universiteto botanikos sodo puslapyje  taip rašo  :

Sausmedis melsvauogis - Lonicera caerulea (Valgomasis sausmedis)

Anksčiau už žemuoges uogomis mus gali pradžiuginti melsvauogis sausmedis - Lietuvoje vis labiau populiarėjantis uogakrūmis, paprastai vadinamas valgomuoju, norint atskirti nuo dekoratyvinių sausmedžių.

Botaninis apibūdinimas. Sausmedis (Lonicera L.) priklauso sausmedinių (Caprifoliaceae Juss.) šeimai, sekcijai Isika Rehd., posekcijui Caeruleae Rehd. Posekcijo apimtis jau daugelį metų yra botanikų tyrinėjimo ir diskusijų objektas. Įvairūs autoriai posekcijo viduje išskiria nuo 1-2 iki 15-17 rūšių. Kadangi artimiausias savaiminis melsvauogių sausmedžių paplitimo centras yra Rusijoje, todėl dėsninga, kad čia atliekama daug tyrimų, gausu publikacijų. Norėdami išvengti painiavos, laikomės Rusijoje paplitusios melsvauogių sausmedžių sistematikos, kurios pagrindas yra A. Pojarkovos aprašytos rūšys.

Melsvauogiai sausmedžiai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Uzbekijoje, Rusijoje (Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miškų aikštelėse, upių ir kalnų šlaituose. Geriausiai auga drėgnose, tačiau gerai aeruotose, neutraliose ar kiek rūgštokose dirvose. Tai šviesiamėgis, kryžmadulkis, medingas, vaisinis augalas.

Lietuvoje soduose auginamų augalų išvaizda įvairuoja, nes tai priklauso nuo to, iš kokios melsvauogių sausmedžių rūšies išvesta veislė ar atrinktas sėjinukas. Pateikiame tik apibendrintą krūmelio charakteristiką: aukštis 0,7-2,0 m, stiebų žievė ruda, supleišėjusi, nuo ko ir kilo augalo pavadinimas, lapai 4-10 cm ilgumo. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi, po 2 lapų pažastyse. Pas mus žydi balandžio - gegužės mėn., žiedus lanko kamanės ir bitės. Vaisius - melsva, gana įvairios formos 1,5-3,0 cm ilgio uoga, skoniu primenanti mėlynes. Prinokusios uogos nukrinta ant žemės. Derlius nedidelis - iki 2 kg. Vitamingos uogos stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą, turi baktericidinių savybių. Po keletą sausmedžio krūmų verta auginti kiekvienoje sodyboje.

Priežiūra. Sausmedžius patogiau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2-3 krūmus 1-1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų pastovų derlių. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neutralų dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais-ketvirtais metais. Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai - gerai dera iki 20-25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kartais žiemą pumpurus nulesa paukšteliai, o nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai.

Dauginimas. Galima dauginti įvairiai: sėklomis, atlankomis, žaliais auginiais. Iš šviežių sėklų išimtos sėklos sėjamos birželio mėnesį. Jas reikia tik lengvai užsijoti smėliu ir uždengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sudygsta maždaug po trijų savaičių ir iki rudens užauga iki 3- 4 cm. Žiemoja po sniegu. Galima sėklas sėti ir rudenį, tada jos sudygs tik kitą pavasarį.

Sausmedžiai lengvai dauginasi žaliais 10-15 cm ilgio auginiais. Dirbtinio rūko kameroje įsišaknyja beveik visi auginiai. Reikėtų žinoti dvi plonybes: pirma, ūgliai tinka dauginimui maždaug tuo metu kai pradeda mėlynuoti uogos, t.y. daug anksčiau negu kitų augalų, antra, auginiai nemėgsta persodinimo. Galima kiekvieną auginį sodinti į atskirą mažutį vazonėlį, juos patogu išnešti žiemoti į lauką, o pavasarį vėl įnešti į šiltnamį. Galima auginius sodinti kas 30-40 cm lysvėje, kol įsišaknys pridengti (padaryti kažką panašaus į mini šiltnamį, kur palaikoma didelė drėgmė), žiemą nudengti, o pavasarį vėl padaryti mini šiltnamuką). Jeigu auginius sukišime tankiai vienas prie kito, o kitų metų pavasarį persodinsime, tai jie kurį laiką neaugs.

Selekcija Rusijoje ir paplitimas Lietuvoje. Į Lietuvą valgomieji sausmedžiai pateko iš Rusijos. Ten jau kelis dešimtmečius vykdoma selekcija, išvesta virš 100 veislių. Pagrindiniai selekcijos centrai yra Sankt-Peterburge, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose. Selekcininkų pastangos nukreiptos uogų skoniui pagerinti, nes kai kurių rūšių uogos kartokos, o taip pat sunokusių uogų byrėjimui sumažinti. Taigi neseniai išvestų veislių uogos stambios, saldžios, nebyra. Šiais kriterijais ir turėtų vadovautis kiekvienas, norintis savo sode užsiveisti sausmedžių. Dar reikėtų žinoti, kad yra įvairaus ankstyvumo sausmedžių, skirtumas tarp ankstyvųjų ir vėlyvųjų yra apie mėnesį.

Lietuvoje auginami įvairios kilmės valgomieji sausmedžiai. Veislių, atrinktų sėjinukų turi mokslo įstaigos, privatūs medelynai, sodininkai megėjai. Pasitaiko ir labai gerų, ir menkaverčių augalų. Nenorint nusivilti, geriausia pačiam imti ūglius nuo atrinkto, patikusio krūmo ir pasidauginti žaliais auginiais. Sėklomis dauginami augalai dažnai skiriasi nuo motininio augalo. Vilniaus universiteto Botanikos sode melsvauogiai sausmedžiai auga trijose kolekcijose, iš viso 9 rūšys, 26 veislės ir 37 selekciniai numeriai. Čia vykdoma krūmelių su gero skonio, stambiomis ir nebyrančiomis uogomis atranka. 1-2 metų krūmelių galima įsigyti Vilniaus universiteto Botanikos sodo prekyvietėje. dr. Silva Žilinskaitė, VU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja

Radau šiek tiek info Rojaus sodai forume 

Rusiškai kiek daugiau parašyta:

http://www.greeninfo.ru/fruits/lonicera.html

http://www.pitomnic-chehov.ru/gim.htm

http://nauka.relis.ru/47/0406/47406122.htm

http://www.luzhok.ru/encyclop/garden/treesbrush/art489.html

čia gan gausiai išvardintos veislės http://www.greeninfo.ru/fruits/lonicera.html/Article/_/aID/5486



Apie mano nusipirktas veisles štai ką radau tam puslapyje:

Sinička - vaisiai (0,8g) ovališkai igi, rūgščiai saldūs vaisiai. Derlingumas didelis (5-7kg nuo krūmo), byra mažai.

Nimfa - vaisiai dideli (1,2g), saldūs, byra mažai. Derlingumas nedidelis (1,3kg nuo krūmo)

 

Kadangi mūsų nusipirktos veislės vos vėlyvesnės, tai dar galima būtų vieną kokį ankstyvesnį paimt, tarkim:
Берель, Голубое веретено, Волшебница, Длинноплодная, Золушка, Морена, Синеглазка, Синяя птица, Томичка -visos jos duotų vaisius pirmoje birželio pusėje


O iš jų uogas gausiau veda : Голубое веретено, Длинноплодная, Берель, Волшебница, Морена, Огненный опал, Синяя птица, Томичка


Uogos nebyra nuo šių:  Берель, Длинноплодная, Синяя птица


Saldžiai rūgščios uogos: Берель, Голубое веретено, Морена, Синеглазка, Томичка, Огненный опал, Черничка, Синильга, Нимфа, Фиалка, Челябинка


Saldžios uogos:  Волшебница, Длинноплодная, Золушка, Синяя птица, Лазурит, Бажовская, Волхова, Лебёдушка, Изюминка, Ленита, Фианит

Geriausių veislių dešimtukas. "Sodo spalvos"

Straipsnis iš "Sodo spalvos"

Žilakrūmis. Straipsnelis iš "Sodo spalvos"

Aną dieną rašiau apie žilakrūmį, o šiandien dar ir pernai nusiskenuotą straipsnelį iš žurnalo "Sodo spalvos" radau.