Veltinukės

Radau senutę foto ir pagalvojau, kad reiktų naujų tapkių man :)

O šitoj foto įamžintos tik ką nuveltos tapkės. Prieš kelis metus mokiau savo jauniausias sesutes dvynes velti ir štai kas mums gavosi. Iš kairės lyg Monikos, tada Justės, o dešinėj maniškės, kurias mamai padovanojau :)

Velta skrybėlaitė krikštynoms

Pernai beveik tokiu metu krikštijome mūsų Liucytę :)

Turbūt dar nerodžiau čia, bet pagaminau jai veltą skrybėlaitę šventei. Mano manymu, gavosi visai nebloga nors, iš tiesų, tiesiog vyniojausi iš padėties :D Krykštynas darėme gal po dviejų savaičių nuo sugalvojimo. Suknelę turėjau, skraistelę nunėriau šakute. Mat labai norėjau išbandyti tą įrankį, o ir greitį  atrodė pakankamai nebogą galima išvystyti :D Panos tas savaites vis sirguliavo, o dar reikėjo kepurytės kokios. Pasibastyti po pardes buvo praktiškai be šansų, tai sumislijau, kad jei man atveš į namus vilnos, tai imsiuos velt. Iš wool.lt nusipirkau natūraliai baltos australijos merinosų sluoksnos bei vilnos garbanėlių. Žodžiu, kepeliušui apie 11lt suėjo :)

O paskui jau gaminau taip kaip visad veldama. Pasimatavau galvytę. Nusipiešiau ant lapo varpelio formą ir galvos matmenis į viršų ir į plotį padidinau trečdaliu. Išsikirpau formą iš "burbuliuotos" plėvelės ir ėmiausi dėliot vilną po pluoštelį. Tik tąkart baisiai susimoviau, nes ėmaiu ir paklausiau "specialistės" patarimo iš kažkopkio žurnalo. Ten buvo liepta vienoj pusėj sudėliot vilną su atsikišusia vilna užlenkimui, o kitoj pusėj be pluoštelių užvertimui. Pagalvojau, kad gal aš kai savamokslė tikrai blogai darydavau ir dėdavau abiejose pusėse su užlenkimais, tad paklausiau. Paskui keikiausi, kad paklausiau. Mat pradėjus velt, man išsižiojo šonai. Tuo metu papykau, bet paskui džiaugiausi. Jei viskas būtų ėję kaip priklauso greičiausiai kepuriukas būtų buvęs tieiog lygus, tvarkingas. Na o kai pasidarė skylės, tai sugalvojau suraukt didžiausios skylės vietoje ir paskui susiūt. Tas skyles ir susiuvimus paskui apdėjau garbanėlėmis ir čiut pabaksnojau adata. Dar prisiuvau šniūrelius nunertus ir gumutę, kad tvirčiau ant galvytės laikytųsi. 

Kaip aš nėriau skraistelę pasakojau pernai pas save bloge

Na o čia pas krikšto tetukus bažnyčioj :)

Vilnoniai maišeliai šildyklėms

Kad jau taip mirtinai šalta, tai norisi tik šiltinanačiais reikalais rūpintis. Man visad tokiu metu noris labai megzt, o mezgu dabar liemenę kuriai nors iš panų arba abiems :D Mat Liucytė žaibo greičiu artėja prie Emos ūgio rūbelių :D

Na o dabar parodysiu kelis senesnius gaminukus, tai šiek tiek padailinti maišeliai šildyklėms, o pas mus jos vyšnių kauliukų. O buvo taip, kad mane vis nerimas imdavo, kad vaikų nenudegint ta šildykle kai išimi iš mikrobanginės ir dar labai greit atvėsdavo. Būdavo vynioju į visokius pledukus, skaras ir t.t., tai ėmiau ir nuvėliau, nes sumąsčiau, kad per vilną taip nedegins ir šilumą ilgai laikys. Šiaip būtų galima ir pasiūt net iš kokio suvelto megztinio. Jis turėtų irgi gerai šilumą laikyt, o ir mielas tuo pačiu būtų.

Šis buvo gamintas Domirai kokiais 2007 metais. Ją vis laringitai mūčydavo, tai šildyklės žiemą dažnai prireikdavo. Iškarpa jos labai paprasta- stačiakampis trečdaliu didesnis nei norimas gaminukas, o tos kojeles lyg du ovalai skirtingų dydžių. Galva, tai pusė veltinuko leliukiško :D Paskui prisiuvau, ausis prinėriau ir akis išsiuvinėjau. Gėlę sesė Justė pagamino.

Šitą pagaminau prieš Emutei gimstant, kad būtų kuo pilviuką pašildyt jei skaudės :)

Fėjos iš vilnos

Prieš kokį mėnesiuką pamačiau internete vieną vilnos fėją ir net spiegiau nuo jos smagumo ir gražio. Ji mane taip pakerėjo, kad žūt būt panorau išmokt tokią pagamint. Draugė dar kaip tyčia pamokėlę įkėlė pas save blog'e, tai jau nebuvo kur dėtis , o tik bandyt. Čia jos pamoka pagal kurią pagaminau savo pirmąją fėją




Šią gaminant Ema griežtai pareikalavo kojyčių. Sunkiai man sekėsi apvynioti gražiai rankas ant tų pypkės valiklių :( Nu gal kada pataisysiu?


Šiai lyg ir įkirtau kaip tas rankytes gražiau padaryti?