Naujieji Metai

Per pačias Kalėdas aplankė mane draugė ir atnešė mums dovanų labai fainą paršelį-taupyklę. Sakė čia mums, kad taupytume ir nepritrūktume namukui užbaigti :) Jis buvo baltut baltutėlis ir prie jo buvo pridėta dažų, kuriais reikia nusispalvinti ir iškepti orkaitėje. Ema tik pasirguliavusi pradėjo geriau jaustis iškart užreikalavo eit spalvint ir baigta :) Kitą dieną mudvi iškepėme ir sulipdėme cielus du meduolinius namukus. Vieną nunešėme kaimynų šeimynai, o kitą pasidėjome palaukti Naujųjų Metų fiestos pas kitus vaikus. Kitais metais sakėm vėl gaminsim, bet gal jau imsimės kiek sudėtingesnių architektūrinių sprendimų :)

Į tarpušventį atėjo ir tradiciškai siuntinukas pilnas dovanų nuo mano mielosios draugės Sniegos. Mūsų nuostabai gavome įspūdingą popierinį lankstinuką. Vos prieš nepilną savaitę Ema užmatė kažką panašaus internete ir zirzė, kad padaryčiau, o aš nei žalio supratimo neturėjau kaip. Žodžiu, Emutės svajonė išsipildė ir dar labai fainą knygelę apie Findusą.

Visai prieš pat Naujuosius dar turėjome smagų karnavalinį vakarėlį mūsų Yamahos mokyklėlėje. Ema nutarė, kad nebebus Raudonkepuraitė, o rengsis Bitute. Na o sesytė bus ta kepuraitė. Tik kepurės niekaip nesidavė uždėt, tai Raudonkepuraitė buvo be kepurės. Domira irgi labai norėjo eiti, bet nabagėlė ėmė ir susirgo. Pykino ir galvą labai skaudėjo, tai palikome pamiegot. Na o šventėje buvo daug dainų, žaidimų, darbelių ir net stlas pilnas vaišių :)

Naujieji naujieji metai :) Juos važiavome sutikinėti pas draugus į netoli Ukmergės esantį kaimuką. Ten reikalai buvo net keli tadien. Mat dar ir "aplaistyti" namuką reikėjo, tai šventė dar smagesnė buvo. Susirinko labai žemaitiška publika ir buvo daug smagių vaikų :) Dar buvo labai mielas šviežias katiniukas, kurį tik ir taikėsi kasnors nustvėrus palaikyti rankose.

vaikai beveik visą vakarą piešė, žaidė, dūko, o galiausiai po "pižamų vakarėlio" visi sumigo vaikų kambaryje.

Šeimininkės tik siluetas po namus blaškosi :D

vyrai bais diskutuoja ir valgo valgo :D

Liucytė kažkokia papezus? Turbūt miegelis jau laužė?

ir mane nufokino :) dažniausia aš niekad ir neturiu savo fotkių, nes pati tik anoj pusėj ekrano būnu :D

Prieš pat išeinant Liucytė užmigo nešiojama juostoje, tai Kristina davė savo striukė ir ėjome į lauką sutikinėti 12 val.. Turėjome gausiai fejerverkų, tai kaimukas ir jo šunys dabar žinos, kad sodyba gyva :D

Dar pridursiu šį tą apie maista. Labai skanią iškepiau vištą įdarytą citrina ir svogūnu pagal Beatos receptą . Gavosi labai kvapni ir sultinga. Sakiau reiks nepamiršt vėl kada pakartot. Tiesa, tų kukuliukų aš nedariau.

O vyras panoro iškepti sprandinę iš Gustavo receptų knygos. Irgi gavosi liuks. Labai skaniai tos garstyčios ten. Oi, radau internete nurašytą receptą. Nwereiks man nurašinėt :)

Dar viena viešnia išmokė superinį nealkoholinį vyną pagamint. Supylėme 2 pakelius vynuogių ir 1 pakelį multi sulčių, pridėjo prieskonių skirtų vynui (jau suruošti būna parduotuvėse mažais pakeliais) ir pakaitinome iki virimo. Nu pliumpinom išsijuosę visos :)

Dar nusirašiau iš Uršulės mokyklinės knygos "gero" meduolio receptą.

4st. miltų, 1 kiaušinis, 2 tryniai, 2š. lydyto sviesto, pusė st. medaus, 1st. cukraus, 2š grietinės, 1a.š.sodos, po truputėlį gvazdikėlių, cinamono, imbiero ir kt. :)

Kalėdos ir aplink jas

Pirmiausia viskas prasidėjo nuo Emutės karnavalo. Šiemet ji gavo gan rimtą rolę - Raudonkepuraitė. Vieno berniuko iš darželio grupės mama pasiuvo jai labai mielą kostiumėlį. Na o aš pasirūpinau kepure. Jau rašiau specialų pranešimą apie ją. Liuks kepurės iškarpa. Pasižadėjau sau, kad vasarą pasiūsiu vasarinių kepurių panoms pagal šią iškarpą. Raudonkepuraitė labai rimtai bei atsakingai atliko savo vaidmenį ir nuo vilko labai labai greit bėgiojo :D

o auklėtoja buvo labai simpatiška raganaitė :)


Liucytė visą renginį prasėdėjo pas tetuką ant kelių. Visi mes gi jo bais pasiilgom per tas statybas, tai ir mėgavosi jo draugija mažiukė. Be to, tas vaidinimas tiek jai nuostabos sukėlė, kad rodos, jog net nekrutėdama stebėjo.
O čia užfiksavau kaip dieną prieš mes kepėme Raudonkepuraitei į krepšelį pridėt vaišių. Pabandėme iškept pievagrybių pagal pas rusaites rastą receptą. Pati tešla man nesukėlė susižžavėjimo, bet grybo pagaminimo principas, tai taip. Reikia pasidarius rutuliuką iš tešlos, jį bakstelėti ant stiklinio butelio, kuris prieš kiekvieną rutuliuką yra padažomas į kakavos miltelius. Va taip gaunasi ir galva ir kotukas. Pabandysiu kada kokią kitą tešlą taip iškept. Viena pažystama davė pasidžiaugt riešutėlių keptuve, tai kepėme bent kelis kartus ir jau tokie geruliai gaunasi, kad galvoju, jog reiks ir mums tokios keptuvės. Receptą iš "lietuviški patiekalai" knygos paėmiau, o sutepėme (tikliau tetis vis ėmėsi tept) su "rududu". Skanūs ir minkšti gaunasi

Po kelių dienų parkeliavo pas mus graži mažutėlė eglutė į namus. Puošėme visos mergicos sutartinai. Galvojau, kad Liucytė greit ją nurašys, bet ne :) Mes kabinome ir ji vis gražiai savo pasirinktoje vietelėje vis dėjo įvairius žaisliukus. Sukabinome visus ką turėjome nedūžtančio. Vėliau Ema sugalvojo, kad gražu būtų skarelėmis papuošt. Liucijai visai nepatiko toks puošimo būdas ir vis nurinkinėjo tas skarytes :D Labai jau tvarkinga ta mūsų mažoji

Radau pernykštį mažą filmuką iš karnavalo. Kokia ta mūsų Emutė mažutėlė dar buvo...ir vienintelis kiškelis be ausų, nes kategoriškai atsisakė :D

sesės vis bandė Liucę nykštuke aprengt :D

Kūčios su Emute iškepėme jūros lydekos file su kepintomis morkomis ir svogūnais tešloje. Skanu buvo. Tešlą dariau pagal šitą receptą. Čia Barborytė man jį užrodė. Dar kepėme labai skanius grikių blynelius su saulėgrąžomis.
Po Kalėdų atkeliavo iš Anglijos labai fainas spygliuotas konstruktorius. Mano manymu, toks net labiau vertas dėmesio nei Lego duplo. Dėliojo visi prigulę


Liucytė tuo tarpu vis įgriūdavo pagulėt į žaislų krepšį :D

Teatriuko scena ir pirštukinės lėlytės. Pasaka "Pirštinė"

Perkelsiu iš ankstesnio blogo dar vieną įrašą. Pernykštis mūsų darbelis. Su panomis pagaminome iš kartoninės dėžutės sceną vaidinimams. Aš išpjoviau langelį. Domira apklijavo dėžutę visą paviršių spalvotu popieriumi ir pabaigai "prišaudėme" audinio užuolaidoms.

Emutė labai mėgo pirštukines lėlytes, ėmiau ir pasiuvau iš vilnonių audinukų lėlytes pasakai "pirštinė". Pačias lėlytes nužiūrėjau kažkokiame rusiškame puslapyje(jei rasiu įkelsiu). Pasiūti nėra sunku, nes visos pagal vieną brėžinuką, o jau ausis, nosis kiekvienam kiek kitokias padariau. Pasiprašiau prieš tai draugės, kad patartų kokiai pasakai geriau siūti ir kokią geriau sekti. Draugė Sniega man štai kokią užrašė. Pasaka "pirštinė" . Savo blog'e ji dar kelis linkus į kiek kitaip sekamą tą pačią pasaką įdėjusi yra. Šiam vaidinimui dar turime susiradę didelę didelę, pūkuotą pirštinę :)

"(ukrainiečių liaudies pasaka - kaip ją sekam mes :)

Gyveno kartą senelis ir senelė.
Vieną dieną išėjo senelis į mišką malkų kirsti, ir pametė pirštinę.
Kur buvus kur nebuvus, atbėga per mišką pelytė - tip tip, tip tip, atbėga pelytė. Žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia pelytė. Niekas neatsiliepė. Pelytė šmurkšt - ir įlindo į pirštinę.
Atbėga per mišką kiškis, opapa, opapa, atbėga kiškis, žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia kiškis.
- Aš, pelytė smailianosytė, - atsakė pelytė. - O tu kas toks?
- Aš - kiškis piškis. Priimk ir mane gyventi kartu.
- Lįsk, dviese gyventi bus smagiau, - atsakė pelytė.
Kiškis šmurkšt, įlindo į pirštinę, ir gyvena jie sau dviese.
Atbėga per mišką lapė, tapu tapu, tapu tapu, atbėga lapė, gi žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia lapė.
- Aš, pelytė smailianosytė.
- Aš, kiškis piškis. O tu kas tokia?
- Aš - lapė snapė. Priimkit ir mane į savo namelį.
- Lįsk, trise gyventi bus smagiau.
Lapė šmurkšt, įlindo į pirštinę, gyvena jie dabar jau trise.
Atbėga per mišką vilkas, lapatai, lapatai, atbėga vilkas, gi žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia vilkas.
- Aš, pelytė smailianosytė.
- Aš, kiškis piškis.
- Aš, lapė snapė, o tu kas toks?
- Aš - vilkas pilkas, priimkit ir mane į savo namelį.
- Lįsk, keturiese gyventi bus smagiau.
Vilkas šmurkšt, įlindo į pirštinę, ir gyvena jie sau keturiese.
Atpėdina per mišką meška, šliumpu pumpu, šliumpu pumpu, atpėdina meška, gi žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia meška.
- Aš, pelytė smailianosytė.
- Aš, kiškis piškis.
- Aš, lapė snapė.
- Aš, vilkas pilkas, o tu kas tokia?
- Aš - meška lepeška, priimkit ir mane į savo namelį.
- Lįsk, penkiese gyventi bus labai smagu. Įlindo ir meška į pirštinę, įsispraudė...
Tuo tarpu senelis apsižiūrėjo, kad nebeturi vienos pirštinės. Barsis senelė, kad pirštines mėtau, pamanė jis, ir apsisukęs grįžo pirštinės ieškoti. Žvėrys išgirdo jo žingsnius, nusigando, puolė visi laukan - meška lepeška, vilkas pilkas, lapė snapė, kiškis piškis, pelytė smailanosytė - visi išsibėgiojo. Nusijuokė snelis, kad tiek žvėrių išgąsdino, pasiėmė pirštinę, parėjo namo, malkas sukrovė, rankas nusiplovė, sėdo už stalo ir valgė močiutės išvirtą košę.
O čia ir pasakos pabaiga :)"

Meškučių namelis - tašiukas

Aną vasarą pasiuvau Emutei gimtadieniui tokį namuką-tašiuką. Šį grožį nužiūrėjau uklassinus.blogspot.com . Čia ir išsami pamoka kaip jį pasiūti. Tik aš vietoj kanvos nusipirkau iš "senukai" tinklelio plastikinio tvoroms gaminti (gal ir ne tiksliai šitą ėmiau, bet tikrai patį smulkiausią ir žalią) nepamenu kiek aš jo ėmiau, bet tikrai ne daugiau pusmetrio. Dar pamenu, kad ant kiekvieno to tinklo gabalėlio dėjau po gabaliuką to tokio pakloto, kur klojant lamintą po juo deda, nes jei nedėt, tai labai tos tvoros akutės per audinį matosi. Langelius išsiuvinėjau kryželiu, o durys odinės ir priklijavau klijais. O čia mano perskaičiuotas į cm brėžinukas iš mano užrašų sasiuvinio. Meškučių šeimynėlę numezgiau pagal šioje svetainėje pateiktą aprašymą littlecottonrabbits.typepad.co.uk/

Gryno kašmyro kelnės ir suknelė iš seno megztinio

Parkraustysiu čionai dar vieną senojo blog'o įrašą:
"Vieną dieną užmačiau turguje geros kokybės gryno kašmyro megztuką. Aš mėgstu karts nuo karto nusipirkt megztinių suvėlimui, bet pati juos įkišu į skalbimo mašiną ir paleidžiu skalbt ant 60C laipsnių. Žodžiu, nupirkau aš jį už 6lt ir galvojau pasiūsiu Emutei tuniką į darželį eit. Aš ją pasiūt pasiuvau, bet truputėlį per puošni gavos. Na o iš rankovių dar pasiuvau Liucijai kelnytes.

Suknelę kai ėmiausi siūt, tai pasidėjau ant viršaus tinkamą jai šiuo metu suknelę ir apsipiešus sukirpau. Kirpdama palikau megztinio apačią neliestą. Šonus susiuvau su mašina trikotažine siūle, o gal net ir paprasta? Vis tiek niekas neįra kai jie susivėlę būna. Pažastų srityje šiek tiek palenkiau vidun ir susiuvau rankomis. Apačioje prisiuvau pirktinę nertą, medvilninę juostelę.

Kelnių iškarpai irgi pasinaudojau turimu rūbėliu. Pridėjau kelnes, apsipiešiau ir sukirpau. Bet dariau praktiškai per visą turimą rankovės ilgį. Nesvarbu, kad gerokai per didelės gausis - labai jau gaila buvo nukirpt. Tiesa, pačių rankovių neperkirpinėjau. Kirpau tik klyno ir viršaus srityje.

Priekyje ir užpakalyje susiuvau su mašina. Tada dar šiek tiek pakirpau pažemindama juosmenį priekyje.

Prisismaigsčiau nuo suknelės likusią megztinio apačią ir prisiuvau kaip juosmenį
p.s. dabar jei siūčiau padaryčiau su įveriama gumyte tą atvartėlį, nes vis tiek per laiką išsitampo, žiūriu.

Nugaroje susiuvau juosmens galus. Na štai ir viskas! Turim dabar gražutėles, šiltutėles kelnytes vos už kelis litus.

Straipsnis žurnalui "Floristika"

Radau prieš kelis metus mano rengtą straipsniuką ir lipdinį "Floristika" žurnalui :)

Meduolinis namukas

Šiemet nutariau, kad nėra ko vėl atidėt noro iškepti ir sulipinti namuką meduolinį. Kažkada, turbūt prieš kokius 10 metų darėme su sesėmis pas tėvus ir prisimenu, kad nelengva buvo sudėtingai išraitytas sienas sulipinti. Tad pasirinkau kuo lengvesnį variantą.

Meduolio receptas:

500g miltų (250g kvietinių, 250g ruginių)
1 kiaušus (+1baltymas)
150g medaus

100g cukraus

150g sviesto

120ml pieno/grietinės

prieskonių po 1 a.š. : imbiero, cinamono, kardamono ir kt.

čiut druskos

1 a.š. kepimo miltelių

Masė sulipinimui:
1 kiaušinio baltymas
1š. citrinos sulčių
cukraus pudros dėjau tiek kaip kokią cemento masę lyg daryčiau :D


Pirmiausia užsikaičiame nedideliame puode sviestą, cukrų ir medų. Maišant pavirti iki kol užvirs. Paliekame iki kol pravės kokiai 15 min.

Tuo tarpu sumaišome miltus, kep.miltelius, druską, kiaušinius, prieskonius, pieną. Po to, supilame sviesto mišinį. Viską labai gerai permaišome, išminkome ir pastatome į šaldytuvą minimum porai valandų.
Iš tešlos iškočiojame 2 lygiakraščius trikampius 15cm aukščio ir dvi sienas pusės A4 lapo dydžio
Kepti apie 10-15 min. 180C karščio orkaitėje

Man iš šios porcijos gavosi du namukai ir visokių žvėrelių nemažai. Tik pagrindui naudojau padėkliukus plastikinius. Pirmiausia sulipindama susiklijavau vieną šoninę sieną ir abu trikampiukus galinius. Prieš tai viename trikampiuke išpjoviau duris. Tepiau ir prie pagrindo ir sienas iš visų pusių, nes bijojau, kad nelaikys :D Tiesa, dar pasistačiau puodelį, kad prilaikytų, nes norėjo vis čiuožt tą didžioji siena. Priklijavus ir kitą didžiąją, viršuje gerokai prispaudžiau masės ir uždėjome riešutų eilutę. Na o tada jau su Emute puošėme abi pasitardamos visokiais varvekliais iš masės, tortų pabarstukais spalvotais, šokoladiniais, kokoso drožlėmis. Beje, aš neturiu švirkšto konditerinio, bet visai neblogai su celofaniniu maišeliu tvirtesniu apsiėjau

Virbalinės

Pernai draugėms labai panorau pasiūti po virbalinę. Prisižiūrėjau visokių visokiausių internete, bet galiausiai išklausinėjau kuri kokių virbalų turi ir ėmiausi braižytis pati. Visos gavosi kiek skirtingos.
Truputėlį pafotkinau eigą vieną besiūdama. Tad bus lengviau suprast kaip paprastai viskas padaryta.

Reikės:
audinio, geriau kokio standesnio ( aš naudojau liną arba medvilnę storesnę)
juostelių kantavimo (arba pačiai pasidaryt),
jei labai plonas audinys, tai paklijavimui "flizelino"

1) pirmiausia apžiūrėt ir susiskaičiuot kiek kokių virbalų ir vašelių reikės sutalpinti; aš kadangi mezgu tik trumpais arba virbalais su valu, tai man nereikėjo labai aukštos
2) susikirpt audinį; neberandu tikslių brėžinukų, bet pamatavau savo virbalinę gatavą. Tad reiks primest po gerą cm siūlėms. Viduj reikės 2 eilių kišenėlėms gaminti ir pagrindo. Dar reikia kairiajam užvartėliui vidunio sluoksnio ir tam viršutiniam užvartui 2vnt. Aš dar plius prisisiuvau mažutį užvartuką vietoj vienos ertmės virbalams su valu. Šiaip labai liuks ji, nes susidedu metrus, etiketes nuo siūlų ir t.t.. Na ir dar išorei reikia vieno vientiso audinio gabalėlio


3) apkantuoti viršutinę juostos dalį ( 2vnt.), iš kurių po to bus kišenėlės

4) susiūt viršutinį "užvartėlį" paliekant viršų nesusiūtą, išverčiam, išlyginam
5) susidedam tris vidinius sluoksnius, pasidalinam į tris dalis visą plotą ir į kiekvieną prisibraukom pageidaujamų kišenėlių, persiuvam per visus tris. Brūkšniukus siūti iki viršutinės kišenėlės

6) prisiuvam tą siaurą medžiagos gabaliuką(kairėj pusėj fotkėj guli) susiuvimas lieka blogojoj pusėj. Išlyginam, kad lygu pasidarytu ištiesus. uždedam ant išorinio sluoksnio gabaliuko ir apkarpom jei platus arba galima išsikirpt paskiausiai. gal net ir geriau taip būtų, galvoju?
7) dabar sudedam visus sluoksnius kartu (vieno audinio paveiksliukai į vieną pusę žiūri, o kito į kitą). Tiesa, dar tą užvartėlį kartu pridėt viršuje. Susismaigstom gerokai ir apdedam vėl juostele kantavimo. Prisiuvam ją

8) įsiuvam sagą ir kilputę padarom. Aš kilputę dariau iš plonos apvalios gumytės.




Ši atiteko sesutei vienai, kuri mėgėja parankdarbiaut, bet sakė ji joje piešimo priemones laiko :D


Ši maniškė. Ją siuvau galiausiai, tai dar visokių patobulinimų prisidariau. Pasidariau užvartėlį vietoj ertmės virbalams. Ten susidedu etiketes, žirklutes ir kt.. Dar plius prisiuvau mažą paltinės medžiagos gabalėlį. Jis man tarnauja kaip adatinė. Labai patogu :)
Šią pasiuvau draugei, kuri turi tik vašelių ir trumpų virbalų.




brėžinukas toks










Ši iškeliavo draugei, kuri turi daug ilgų virbalų. Ji buvo pirmoji ir užvartėlį padariau kitoje pusėje. Po to nutariau, kitoms siūsiu geriau kitoje. Kažkaip logiškiau iš kitos pusės man? :) Tiesa, vėliau dar sugalvojau, kad joje laisvai galima buvo daryti 3 eiles kišenėms.