Baltasis šilkmedis (Morus alba)
Šis
medis natūraliai auga Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje,
Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Ukrainoje,
Viduržemio pajūrio šalyse. Augalas vienanamis, kartais dvinamis, 10-12 m
aukščio. Apsidulkina savomis žiedadulkėmis. Nuo medžio priskinama 10-15
kg vaisių. Pasėjus, derėti pradeda 6-7
augimo metais.
Baltasis
šilkmedis – tai vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Šių medžių
lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos kokonu,
apsivynioja tvirtu šilko siūlu. Maždaug prieš tris tūkstantmečius
senovės Kinijoje iš kokonų buvo vyniojami šilko siūlai, o šilkmedžiai
auginti kaip šilkaverpių maistas.
Lietuvoje
pirmoji šilkmedžių plantacija, kurioje augo apie 1000 medžių, nuo 1985
m. buvo auginama Trakų apskrityje, netoli Daugų. Dar apie 4000 medelių
buvo auginami medelyne. Maždaug 50 metų, kol XX a. pradžioje iššalo
medžiai, plantacijoje buvo auginami ir šilkaverpio vikšrai, o iš kokonų
buvo gaminamas vietinis šilkas. Nuo XIX a. šilkmedžiai buvo auginami ir
kitų dvarų parkuose, nuo 1904 m. auginami Kaune. Kauno botanikos sode
auga keletas senų šilkmedžių, kasmet užauginančių gausų derlių.
Vaisiai
sunoksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, kartais iki
rugpjūčio pradžios. Derėjimas tęsiasi maždaug 1,5 mėnesio ir visą tą
laiką galima vaišintis saldžiomis šilkmedžio uogomis, kurios prinokusios
lengvai krenta ant žemės papurčius medį.
Šilkmedžio
vaisiai valgomi ir švieži, ir džiovinti, iš jų daromos uogienės,
pastilės, sirupai. Savo išvaizda vaisiai panašūs į avietes, gervuoges.
Būna jų įvairios spalvos: baltos, žalsvai baltos, violetiniai raudonos
(beveik juodos). Uogose daug gliukozės ir fruktozės – apie 20%, apie
6,3% geležies, taip pat yra pektino, vitaminų, citrinos ir obuolių
rūgšties, rauginių medžiagų, mineralų.
Šilkmedžio
uogos valo kraują, gerina kraujo gaminimąsi, gydo anemiją. Jos turi
antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo
peršalimų.
Šilkmedžiai
– greitai augantys ilgaamžiai medžiai, gyvena 200-300 metų ir daugiau.
Šviesomėgiai, nereiklūs dirvožemiui, tačiau mėgsta purias, humusingas,
kalkines žemes. Visiškai netinka užmirkstantys sklypai. Šaltomis
žiemomis gali apšalti jaunų medelių šakučių galai, tačiau atželia tais
pačiais metais, o suaugę medžiai Kauno rajone neapšąla.
Vainiką
galima formuoti įvairiame aukštyje pagal savo pasirinkimą, šilkmedžiai
labai pakantūs genėjimui ir karpymui. Tinkamiausias laikas genėti –
žiemos pabaigoje ar kovo mėnesį. Auginant kaip vaismedį, galima formuoti
neaukštą 3-4 metrų medelį, o turint vietos geriausia leisti augti
laisvai ir visai neformuoti, nes ir savaime susiformuoja labai gražus
vainikas.
Aš
radau šilkmedį su juodais vaisiais, augantį ant Nemuno šlaito
Šančiuose. Vaisiai buvo skanūs ir daugybė vietinių vaikų aplipdavo jo
šakas kaip žvirbliai... Tada susirinkau jo uogų ir pasėjau į vazonėlį...
Dabar mano sodelyje auga gražūs šilkmedžio medeliai.