Sodas. Šilkmedis

Baltasis šilkmedis (Morus alba)

Šis medis natūraliai auga Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Ukrainoje, Viduržemio pajūrio šalyse. Augalas vienanamis, kartais dvinamis, 10-12 m aukščio. Apsidulkina savomis žiedadulkėmis. Nuo medžio priskinama 10-15 kg vaisių. Pasėjus, derėti pradeda 6-7

augimo metais.

Baltasis šilkmedis – tai vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos kokonu, apsivynioja tvirtu šilko siūlu. Maždaug prieš tris tūkstantmečius senovės Kinijoje iš kokonų buvo vyniojami šilko siūlai, o šilkmedžiai auginti kaip šilkaverpių maistas.

Lietuvoje pirmoji šilkmedžių plantacija, kurioje augo apie 1000 medžių, nuo 1985 m. buvo auginama Trakų apskrityje, netoli Daugų. Dar apie 4000 medelių buvo auginami medelyne. Maždaug 50 metų, kol XX a. pradžioje iššalo medžiai, plantacijoje buvo auginami ir šilkaverpio vikšrai, o iš kokonų buvo gaminamas vietinis šilkas. Nuo XIX a. šilkmedžiai buvo auginami ir kitų dvarų parkuose, nuo 1904 m. auginami Kaune. Kauno botanikos sode auga keletas senų šilkmedžių, kasmet užauginančių gausų derlių.

Vaisiai sunoksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, kartais iki rugpjūčio pradžios. Derėjimas tęsiasi maždaug 1,5 mėnesio ir visą tą laiką galima vaišintis saldžiomis šilkmedžio uogomis, kurios prinokusios lengvai krenta ant žemės papurčius medį.

Šilkmedžio vaisiai valgomi ir švieži, ir džiovinti, iš jų daromos uogienės, pastilės, sirupai. Savo išvaizda vaisiai panašūs į avietes, gervuoges. Būna jų įvairios spalvos: baltos, žalsvai baltos, violetiniai raudonos (beveik juodos). Uogose daug gliukozės ir fruktozės – apie 20%, apie 6,3% geležies, taip pat yra pektino, vitaminų, citrinos ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų, mineralų.

Šilkmedžio uogos valo kraują, gerina kraujo gaminimąsi, gydo anemiją. Jos turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų.

Šilkmedžiai – greitai augantys ilgaamžiai medžiai, gyvena 200-300 metų ir daugiau. Šviesomėgiai, nereiklūs dirvožemiui, tačiau mėgsta purias, humusingas, kalkines žemes. Visiškai netinka užmirkstantys sklypai. Šaltomis žiemomis gali apšalti jaunų medelių šakučių galai, tačiau atželia tais pačiais metais, o suaugę medžiai Kauno rajone neapšąla.

Vainiką galima formuoti įvairiame aukštyje pagal savo pasirinkimą, šilkmedžiai labai pakantūs genėjimui ir karpymui. Tinkamiausias laikas genėti – žiemos pabaigoje ar kovo mėnesį. Auginant kaip vaismedį, galima formuoti neaukštą 3-4 metrų medelį, o turint vietos geriausia leisti augti laisvai ir visai neformuoti, nes ir savaime susiformuoja labai gražus vainikas.

Aš radau šilkmedį su juodais vaisiais, augantį ant Nemuno šlaito Šančiuose. Vaisiai buvo skanūs ir daugybė vietinių vaikų aplipdavo jo šakas kaip žvirbliai... Tada susirinkau jo uogų ir pasėjau į vazonėlį... Dabar mano sodelyje auga gražūs šilkmedžio medeliai.

 Info pakopijavau iš čia http://www.sveikogyvenimoidejos.lt/baltasis_silkmedis.html Pas juos galima ir įsigyti ;)

 

Sodas. Žilakrūmis

Renkuosi info kokius uogakrūmius sodinti, tad sukopijuosiu ir pas save kai ką ;)

Gausiažiedis žilakrūmis, (Гуми или лох многоцветковый), (Elaeagnus multiflora)

Tai labai gražus uogakrūmis. Jo aukštis 1-3 metrai, žydėti pradeda balandžio pabaigoj e- gegužę ir žydi dvi tris savaites. Tuo metu jis atrodo labai įspūdingai: šakelės tiesiog apsipila nedideliais 6-8 mm skersmens taisyklingais varpelio formos gelsvais, labai aromatingais žiedeliais. Krūmo lapai ovalios formos, storoki, labai dekoratyvūs: viršutinė pusė ryškiai žalia, o apatinė pusė sidabro spalvos, su pavieniais tamsiais rudais žvyneliais. Vaisiai apvalios arba pailgos formos vyšnaitės, jos ryškiai raudonos formos, jos ryškiai raudonos  su sidabriškais taškeliais, labai gražios.Prinokę vyšnaitės ilgai išsilaiko ant šakelių, tad galima skinti ir valgyti 1-1,5 mėnesio Jų minkštimas sultingas, saldus arba švelniai saldžiarūgštis, labai skanus. Viduje vyšnaitės minkštas kauliukas. Dera kasmet gausiai. Nuo vieno 5-6 metų krūmo priskinama apie 2-4 kg vaisių. Derlingumas kasmet didėja ir gali pasiekti 20-30 kg vaisių iš krūmo. Krūmas ilgaamžis, auga ir dera apie 25 metus.

Vaisiuose susikaupia 12-20% cukrų, iki 8% vitamino C, 1-2,5% organinių rūgščių, šiek tiek pektininių rauginių medžiagų, karotino. Beto vaisiuose randama 18 vertingų amino rūgščių, mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, sieros, chromo, mangano, geležies, nikelio, vario, cinko, seleno, bromo, rubidžio. Lapuose apie 250 mg% vitamino C, dar yra cirkonio, aukso, kadmio. Iš lapų gaunama puiki arbata.

Iš tolo šis krūmas primena šaltalankio krūmą, kuriam šis augalas giminingas, tik neturi spyglių. Šaknų sistema paviršinė.

Gausiažiedis žilakrūmis paplitęs Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, kur auga natūralioje gamtoje. Lietuvoje retai auginamas dendrologijos kolekcijose, sodybose. Jau daugiau kaip 40 metų auga Kauno Botanikos sode. Maždaug 18 metų auga mano sodelyje. Šaltomis žiemomis buvo stipriai apšalęs, tačiau greitai atsistatė – per metus užaugęs iki 1,5 metro aukščio ir 2-3 kartus išsišakojęs. Šie krūmai auga labai greitai, galbūt dėl to, kad ant jų šaknų gyvena gumbelinės azotą fiksuojančios bakterijos. Jokių ligų ir kenkėjų žilakrūmis neturi.

Dauginamas žilakrūmis sėklomis ir žaliomis šakelėmis. Sėklos sėjamos iš karto suvalgius uogas. Sėjinukai pradeda žydėti maždaug ketvirtais metais. Mėgsta puresnį dirvožemį. Auginimui tinka lengvi priemolio ir priesmėlio dirvožemiai, gerai saulės apšviestos vietos.

Gausiažiedis žilakrūmis laikomas vaistingu, sugrąžinančiu žmogui jaunystę, augalu. Tolimuose Rytuose žilakrūmio vaisius naudoja kaip bendrai organizmą stiprinančia, tonizuojančia priemone, pagerinančia širdies,kraujagyslių ir virškinimo sistemos veiklą.

Šis gražus ir skanus uogakrūmis papuoš jūsų šeimos sodą.






Info nukopijavau http://www.sveikogyvenimoidejos.lt/zilakrumis.html  Pas juos galima ir nusipirkti ;)

Dar įkėliau ir straipsnelį iš "Sodo spalvos"

Levituojantis automibilis

Vyras man šiandien primygtinai sakė pažiūrėt, kokį VW sukūrė automobiliuką. Ir vis šnekėjo, kad čia tipo man toks labai tiktų ... nei benzo, nei ratų, nesmirda, o ir nesitranko niekur :D Dar bandė man paaiškint kaip jis žemės jėgų pagalba veikia, bet aš nelabai įkirtau :D Sakė, kad jie per studijas kažką panašaus kūrė :)

Mano nauja meilė- pomanderis

Aną dieną pamačiau papuošalą, kurio ir man prisireikė :D

Žodžiu,  tai pakabukas į kurį galima įsidėti kvepaliukų. Į vienus tiesiog ant medvilnės ar vilnos gumuliuko užlašina aliejaus arba deda gintariuką arba medinį rutuliuką ir ant jų užlašina.

Dviračio neišradinėsiu ir naujo straipsniuko nekursiu, bet nukopijuosiu iš mano mylimos parduotuvės puslapio http://aromata.lt/ Jie pas save turi garsaus armėnų juvelyro pomanderių. Nuorodoje galite visus turimus  ir pamatyti. Bent jau man, grožis neišpasakytas jie  :)

"Pomanderis — kvapusis Mūsų Jūros obuolys

Kartu su pamirštais Antikos autoriais, hermetinėmis spekuliacijomis, damaskinėmis rožėmis ir aibe kitų dalykų per lemtinguosius kryžiaus karus į Europą iš arabų pasaulio po užsitęsusių tamsiųjų laikų grįžo ir pomanderis — dar vienas įstabus Viduržemio jūros, arba Mūsų Jūros, civilizacijos veikalas.
Žodžiu pomanderis, kildinamu iš prancūziškų žodžių pomme d‘ambre (ambros obuolys), vadinamas kvepalų rutuliukas, suvoliotas iš brangių kvapiųjų substancijų — muskuso, ambros, civeto — ir įvairių augalų dervų ir sakų. Nors Europoje jie išpopuliarėjo vėlyvaisiais Viduramžiais ir Renesanso metu, jie siekia Antikos laikus.
Esama archeologinių duomenų, kad jau senovės Egipte žmonės nešiojo kvapniųjų dervų rutulėlių, pramaišiui suvertų su perlais ir auksiniais karoliukais, vėrinius. Ilgainiui pomanderiai darėsi vis sudėtingesni. Garsiuosius Renesanso pomanderius sudarė daug skiltelių su skirtingomis substancijomis, ir juos drąsiai galima vadinti tikrais meno kūriniais.
Jie būdavo nešiojami ne tik, kad leistų nė akimirkai neišsiskirti su pamėgtos substancijos kvapu, bet ir apotropėjiniais ar maginiais tikslais, siekiant apsisaugoti nuo ligų, epidemijų, blogo oro, nuodingų kvapų, ar tiesiog paslėpti savo kvapą.
Neišnyko jie ir nūdien, tačiau dabar šie prašmatnūs kvepiantys papuošalai neretai pavadinami „auksiniais rutuliukais“, „auksiniais kiaušinukais“ ar „kvepiančiaisiais akmenėliais“.



Pamaklinėjusi po internetą bandžiau paieškoti kitų atsidarančių, bet nebūtinai skirtų kvepalams

 

 


 nuėjus į etsy.com galima jų visokiausiam skoniu rasti ;)

Šiltai rausvas, klasikinis nagų lakas

Prieš kokį menesiuką nulakavo man manikiūrininkė nagus laku, kurio man bais prisireikė. Prašiau, kad užsakytų iš tiekėjų, bet sakė neapsilanko visai, o šį kartą galvojau dar etiketėj nusirašysiu bent pavadinimą. Jį man tą kartą paskutinei sudažė ir buteliuko nebėr :( Manikūrininkė sako, kad lyg LCN firmos jis buvo. Fotkę turiu to lakiuko ant savo nagų. Tik foto daryta prieš nuvalant, tai toks "nuaugęs" jau  :D Tad labai jau iš manęs nesijuokit ;)

Pabandžiau paieškot internete ko panašaus ir va kokie mano radiniai:

OPI Gouda Gouda Two Shoes

OPI Modern Girl

OPI Shnapps is out

OPI Java mauve

OPI Bora Bora Ing Pink

ORLY Santa Fe Rose 067

ORLY Pretty plase 017

China Glaze Melbourne mauve

China Glaze Dress Me Up

LCN Vintage Rose

LCN Bonanza Berry 113

LCN By The Dozen 103

Chanel Rose Confidentiel

Lancome Rose The 350M

Catrice Bricky Mouse 22 (itin panašus į Gouda)

 Catrice River wood

Palyginimui visokių pvz. pasirinkau

 

Sodo projektas

Pasigirsiu kokią grožybę man sesė projektuoja. Ji šiais metais baiginėja mokslus ir diplominiam darbui pasirinko mano būsimo kiemo projektą padaryti. Šiaip aš pati  pazirziau, kad taip darytų :D
Projektas dar nebaigtas, bet jau esmė matoma, tad rodau tuos grožius

Dvi kakavininkės :)

Vakaro filmukai su "kakavom" :D